Informacija apie gyvą donorystę

Lietuvoje inksto transplantacijos atliekamos jau daugiau kaip 40 metų. Dabar Lietuvoje su persodintu inkstu gyvena virš 600 žmonių. 2010-2012 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pradėti taikyti nauji inksto transplantacijos metodai, smarkiai praplečiantys gyvosios inkstų donorystės galimybes. Lyginant su dialize, transplantacija daug geriau atkuria ligonio organizmo funkcijas, gyvenimo kokybę ir socialinės integracijos galimybes. Paskutinių metų statistika rodo, kad šiuo metu inksto transplantacijos laukia apie 190 pacientų, kadaverinių donorų per metus būna tik apie 100 ir tik 30-50 iš jų yra tinkami transplantacijai. Siekiant pagerinti pacientų, sergančių lėtine inkstų liga, gyvenimo kokybę ir jo trukmę bei esant medicininėms ir techninėms galimybėms šiais laikais reikėtų drąsiai skatinti ir šviesti visuomenę apie galimybę dovanoti inkstą ir gyvo donoro.

Kas gali tapti donorais?

Pagal Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2078 (2004 m. kovo 25 d.) neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš genetiškai artimo donoro arba sutuoktinio.

Kokia nauda iš transplantacijos iš gyvo donoro?

Transplantacijos atliktos iš gyvų donorų gali turėti keletą privalumų, lyginant su transplantacijomis atliekamomis iš mirusių donorų:

• Kai transplantacija atliekama tarp šeimos narių, kurie yra genetiškai panašūs, būna geresnis atitikimas, dėl ko sumažėja organo atmetimo riziką.
• Inkstas iš gyvo donoro, paprastai pradeda veikti iš karto, dėl ko lengviau stebėti gerėjančią recipiento būklę bei inkstų funkciją. Kai kuriais atvejais kadaverinio donoro inkstų veikla būna uždelsta, todėl pacientui gali prireikti dializės, kol atsistato inkstų funkcija.
• Potencialūs donorai gali būti patikrinti iš anksto, tokiu būdu randamas donoras, kuris labiausiai tinka pagal suderinamumą recipientui. Transplantacija gali vykti patogiu laiku kiek donorui, tiek recipientui.

Ar transplantacijos iš gyvų donorų visada būna sėkmingos?

Nors transplantacija iš gyvo donoro dažniausiai būna labai sėkminga, ir organo bei recipiento išgyvenamumo rodikliai ir toliau gerėja, gali atsirasti problemų. Kartais inkstas prarandamas dėl atmetimo reakcijos, chirurginių komplikacijų ar pirminės inkstų ligos.

Kokia gali būti rizika tapus inksto donoru?

Donoras turės randą po atliktos operacijos, rando dydis ir vieta priklausys nuo operacijos tipo, kuriuo bus pašalintas inkstas. Kai kurie donorai pranešė apie ilgalaikes problemas, susijusias su skausmu, lokaliu nervų pažeidimu, išvaržų susidarymu ar žarnyno obstrukcija. Tačiau šiuo metu nėra statistinių duomenų apie šių problemų dažnį.

Be to, žmonėms, turintiems tik vieną inkstą, gali būti didesnė aukšto kraujo spaudimo, proteinurijos ar silpnesnės inkstų funkcijos rizika.

Kokie tyrimai atliekami norint tapti gyvu donoru?

Potencialaus gyvo donoro atranka ir ištyrimas:

Absoliučios gyvo donoro inksto donorystės kontraindikacijos:

• gyvo donoro amžius iki 18 metų;
• nėštumas;
• proteinurija, kai baltymų šlapime daugiau kaip 300 mg per parą;
• makrohematurija;
• daugybinės inkstų cistos;
• lėtinė plaučių, širdies, kepenų liga, esant šių organų nepakankamumui;
• onkologinės ligos, išskyrus nemelanominį odos vėžį ir karcinomą in situ;
• žmogaus imunodeficito virusas;
• degeneracinės nervų sistemos ligos;
• lėtinis inkstų nepakankamumas, kai glomerulų filtracijos greitis GFG < 80 ml/min.;
• aktyvios bakterinės, virusinės, grybelinės infekcijos;
• sisteminės autoimuninės ligos;
• cukrinis diabetas.

Santykinės gyvo donoro inksto donorystės kontraindikacijos:

• trys ir daugiau inksto arterijos, kraujagyslių ir urologinės anomalijos;
• sutrikusi gliukozės tolerancija;
• arterinė hipertenzija, kai pažeisti organai taikiniai;
• mikrohematurija;
• inkstų akmenys;
• anamnezėje yra duomenų apie trombozes arba tromboembolijas;
• anamnezėje yra duomenų apie gestacinį diabetą;
• būklės, kai nuolat vartojami antikoaguliantai, ir koaguliopatijos;
• priklausomybė nuo alkoholio, psichotropinių ir narkotinių medžiagų;
• kūno masės indeksas > 35 kg/m2;
• blogai kontroliuojamos psichikos ligos;

Į centrą, kur atliekamos inkstų transplantacijos (Vilniuje ir Kaune), dėl tinkamumo būti inksto donoru asmenį, kuris nori atiduoti vieną iš savo inkstų transplantacijai, siunčia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas (siuntimo forma Nr. 027/a, diagnozės kodas Z00.5 (potencialaus donoro audinio ar organo ištyrimas) pagal TLK-10-AM).

Atvykus potencialiam recipientui su savo donoru ar donorais (iki 3 žmonių) į gydytojo  nefrologo kabinetą, įveritami kartu su siuntimu pateikiami tyrimų rezultatai ir nurodyti duomenys  (asmens amžius,  asmens ir recipiento giminystės (santuokinis) ryšys, asmens neatlygintinos donorystės motyvacija, svarbūs anamnezės duomenys,  ūgis, svoris, arterinis kraujo spaudimas), donorui duodama užpildyti sutikimo formą dėl donorystės (Asmens sutikimą, kad esant gyvam jo audiniai ir (ar) organai būtų paimti transplantacijai.

Asmuo, kuris nori atiduoti vieną iš savo inkstų transplantacijai, kartu su siuntimu privalo pateikti tapatybę ir giminystės (santuokinį) ryšį su recipientu patvirtinančius dokumentus bei jų kopijas, jos turi būti saugomos ligos istorijoje.

Tolesnis donoro ištyrimas atliekamas tik nenustačius naujų recipiento transplantacijos kontraindikacijų. Jei daugiau nei vienas asmuo nori atiduoti vieną iš savo inkstų, gydytojas nefrologas siunčia ne daugiau kaip tris potencialius gyvus donorus atlikti šių tyrimų:

• bendrojo baltymo koncentracijos;
• gliukozės koncentracijos serume (plazmoje);
• kreatinino koncentracijos;
• šlapalo koncentracijos;
• bendro kraujo;
• šlapimo automatizuotu būdu;
• hepatito B viruso (HBV) HBs antigeno nustatymo;
• hepatito B viruso (HBV) HBcor antikūnų nustatymo;
• hepatito B viruso (HBV) HBs antikūnų nustatymo;
• hepatito C viruso (HCV) antikūnų nustatymo;
• žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nustatymo;
• sifilio nustatymo;
• I klasės (A, B) ŽLA nustatymo;
• II klasės (DR, DQ) ŽLA nustatymo;
• kryžminės donoro ir recipiento serumų dermės mėginio;
• ultragarsinio pilvo tyrimo, inkstų ir šlapimo pūslės be doplerinio kraujotakos įvertinimo;
• kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus faktoriaus Rh (D) nustatymo;
• ABO kraujo grupių potipio (A1, A2) (atliekama, esant nesuderinamoms donoro ir recipiento kraujo grupėms).

Gydytojas nefrologas įvertina potencialių gyvų donorų tyrimų rezultatus, atrenka vieną potencialų gyvą donorą, kurį siunčia atlikti šių tyrimų:

• serumo baltymų elektroforezės;
• šlapimo rūgšties koncentracijos;
• kreatinino klirenso;
• bendrojo cholesterolio koncentracijos (jeigu yra indikacijų);
• didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos (jeigu yra indikacijų);
• mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos (jeigu yra indikacijų);
• trigliceridų koncentracijos (jeigu yra indikacijų);
• bendrojo bilirubino koncentracijos;
• tiesioginio bilirubino koncentracijos;
• kalio koncentracijos;
• natrio koncentracijos;
• chloridų koncentracijos (jeigu yra indikacijų);
• bendrojo kalcio koncentracijos;
• fosforo koncentracijos;
• C reaktyvaus baltymo koncentracijos;
• aspartataminotransferazės (ASAT/GOT) aktyvumo;
• alaninaminotransferazės (ALAT/GPT) aktyvumo;
• šarminės fosfatazės aktyvumo;
• alfa amilazė (jeigu yra indikacijų);
• protrombino laiko (SPA);
• aktyvuoto dalinio tromboplastininio laiko (ADTL);
• prostatos specifinio antigeno (PSA) (vyrams);
• paros proteinurijos (baltymų šlapime) nustatymo;
• citomegalo viruso (CMV) IgM antikūnų nustatymo;
• citomegalo viruso (CMV) IgG antikūnų nustatymo;
• šlapimo pasėlio;
• kryžminės donoro ir recipiento dermės mėginio;
• diagnostinio ezofagogastroduodenoskopinio;
• urografinio;
• inkstų angiografinio;
• krūtinės ląstos organų rentgenologinio;
• širdies echoskopijos;
• inkstų dinaminio scintigrafinio;
• kvėpavimo funkcijos (jeigu yra indikacijų);
• dvylikos derivacijų elektrokardiografinio (EKG) (su gydytojo aprašymu).

Gydytojas nefrologas potencialų donorą siunčia konsultuotis pas šiuos gydytojus:

• gydytoją akušerį ginekologą (moteris) arba urologą (vyrus);
• gydytoją kardiologą;
• gydytoją odontologą (jeigu yra indikacijų);
• gydytoją otorinolaringologą (jeigu yra indikacijų);
• gydytoją oftalmologą (jeigu yra indikacijų);
• gydytoją psichiatrą ar psichologą (jeigu yra indikacijų).

Gydytojas nefrologas potencialaus gyvo donoro tyrimų rezultatus dėl tinkamumo būti donoru teikia gydytojų konsiliumui. Gydytojų konsiliumą sudaro gydytojas nefrologas / vaikų nefrologas, gydytojas, atliekantis inksto transplantacijos operacijas, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas / laboratorinės medicinos gydytojas / medicinos biologas, atliekantis imunologinius tyrimus. Gydytojų konsiliumo išvados galioja 3 mėnesius nuo pasirašymo datos.

Gydytojų konsiliumui nenustačius inksto donorystės kontraindikacijų ir potencialiam gyvam donorui pasirašius Asmens sutikimą, kad jam esant gyvam jo audiniai ir (ar) organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti , potencialaus donoras nefrologo siuntimu (forma Nr.027/a) hospitalizuojamas atlikti inksto paėmimo operacijos.

Jeigu inksto paėmimo iš gyvo donoro operacija atliekama praėjus daugiau nei 10 dienų nuo potencialaus gyvo donoro ištyrimo, gydytojui nefrologui nusprendus pakartotinai gali būti atlikti šie tyrimai:

• bendras kraujo;
• C reaktyvaus baltymo koncentracijos;
• kalio koncentracijos;
• protrombino laiko (SPA);
• aktyvuoto dalinio tromboplastininio  laiko (ADTL);
• kreatinino koncentracijos;
• šlapimo automatizuotu būdu;
• aspartataminotransferazės (ASAT/GOT) aktyvumo;
• alaninaminotransferazės (ALAT/GPT) aktyvumo;
• citomegalo viruso (CMV) IgM antikūnų nustatymo;
• citomegalo viruso (CMV) IgG antikūnų nustatymo;
• hepatito B viruso (HBV) HBs antigeno nustatymo;
• hepatito B viruso (HBV) HBs antikūnų nustatymo;
• hepatito B viruso (HBV) HBcor antikūnų nustatymo;
• hepatito C viruso (HCV) antikūnų nustatymo;
• sifilio nustatymo;
• žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nustatymo;
• kryžminės donoro ir recipiento serumų dermės mėginio.

Jei inksto paėmimo operaciją buvo atidėta daugiau nei mėnuo – atliekami visi kiti tyrimai, išvardinti donoro ištyrimo bendrame plane, priklausomai nuo jų atlikimo datos.

Ar stebima donoro sveikatos būklė po operacijos?

Gyvo donoro stabėjimas po nefrekromijos:

Po gyvo donoro inksto paėmimo operacijos donoras ambulatoriškai stebimas gydytojo nefrologo. Gyvam inksto donorui gydytojo nefrologo planinės konsultacijos teikiamos ir ambulatoriniai tyrimai atliekami išrašius iš stacionaro po 1 mėnesio, po 6 mėnesių, po 1 metų, vėliau – kartą per metus.

Gydytojas nefrologas kiekvieno ambulatorinio vizito metu siunčia inksto donorą atlikti šių tyrimų:

• bendro kraujo;
• kreatinino koncentracijos;
• kreatinino klirenso;
• šlapalo koncentracijos;
• kalio koncentracijos;
• bendro šlapimo;
• baltymo ir / ar albumino bei kreatinino santykio šlapime;
• inkstų ultragarsinio.

Gydytojas nefrologas, atsižvelgdamas į klinikines indikacijas, skiria ir kitus reikiamus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, siunčia konsultuotis pas gydytojus specialistus.